Žodis „subjektas” yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „subiectus”, reiškiančio „padėtas apačioje” arba „paklūstantis”. Šis terminas vartojamas įvairiose srityse – filosofijoje, teisėje, gramatikoje, psichologijoje ir net kasdienėje kalboje, tačiau jo reikšmė kinta priklausomai nuo konteksto. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime subjekto sąvoką skirtingose disciplinose, jo reikšmę ir svarbą.
Subjektas filosofijoje
Filosofijoje subjektas yra viena pagrindinių sąvokų, dažnai priešpriešinama objektui. Subjektas yra tai, kas suvokia, mąsto, jaučia ir veikia. Tai aktyvus pažinimo ir veiklos principas, turintis sąmonę, valią ir individualybę. Objektas, priešingai, yra tai, į ką nukreiptas subjekto pažinimas ar veikla. Pavyzdžiui, žmogus, stebintis paveikslą, yra subjektas, o paveikslas – objektas.
Rene Descartes’o filosofijoje subjektas įgavo ypatingą reikšmę. Jo garsioji frazė „Mąstau, vadinasi, esu” („Cogito, ergo sum”) pabrėžia subjekto, kaip mąstančios esybės, savimonę ir egzistencijos pagrindą. Descartes’o dualizmas skiria mąstančią substanciją (res cogitans), kuri yra subjektas, nuo išplėstinės substancijos (res extensa), kuri yra objektas.
Immanuelis Kantas subjekto sampratą praplėtė, įvesdamas transcendentalinio subjekto sąvoką. Transcendentalinis subjektas nėra empirinis individas, bet sąmonės vienovės sąlyga, leidžianti patirti pasaulį kaip vientisą ir tvarkingą. Kanto filosofijoje subjektas aktyviai konstruoja pažinimo objektą, pritaikydamas jam savo proto kategorijas.
Vėlesnėje filosofijoje, ypač egzistencializme ir fenomenologijoje, subjekto samprata toliau plėtojama, akcentuojant subjekto laisvę, atsakomybę, santykį su pasauliu ir kitais subjektais.
Subjektas teisėje
Teisėje subjektas – tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis teises ir pareigas. Teisės subjektas gali būti ieškovas arba atsakovas teismo procese, sudaryti sutartis, turėti nuosavybę ir vykdyti kitą teisinę veiklą. Skirtingai nuo filosofinės subjekto sampratos, teisėje svarbiausia yra subjekto gebėjimas būti teisinių santykių dalyviu.
Fiziniai asmenys, t.y. žmonės, tampa teisės subjektais nuo gimimo momento. Juridiniai asmenys, tokie kaip įmonės, organizacijos ar valstybinės institucijos, įgyja teisės subjekto statusą nuo jų įsteigimo momento, kuris paprastai patvirtinamas įregistravimu atitinkamame registre.
Teisės subjektai skirstomi į veiksnius ir neveiksnius. Veiksnus subjektas gali savarankiškai įgyti teises ir prisiimti pareigas. Neveiksnus subjektas, pavyzdžiui, mažametis vaikas ar psichikos negalią turintis asmuo, to padaryti negali, todėl jo teises ir pareigas įgyvendina globėjai arba rūpintojai.
Teisės subjekto statusas apibrėžia asmens teisinę padėtį visuomenėje, jo galimybes ir atsakomybę.
Subjektas gramatikoje
Gramatikoje subjektas (veiksnys) yra viena iš pagrindinių sakinio dalių, paprastai nurodanti veikėją arba daiktą, kuris atlieka veiksmą, išreikštą tariniu. Lietuvių kalboje subjektas dažniausiai reiškiamas vardininko linksniu. Pavyzdžiui, sakinyje „Šuo loja”, „šuo” yra subjektas.
Subjektas nebūtinai turi būti gyvas padaras. Jis gali būti ir abstrakti sąvoka, reiškinys ar net negyvas daiktas. Pavyzdžiui, sakinyje „Vėjas pučia”, „vėjas” yra subjektas.
Kai kuriuose sakiniuose subjektas gali būti numanomas, bet tiesiogiai neišreikštas. Tokie sakiniai vadinami beasmeniais. Pavyzdžiui, sakinyje „Lyja”, subjektas nėra aiškiai įvardytas, bet numanomas.
Subjekto vieta sakinyje lietuvių kalboje nėra griežtai apibrėžta, tačiau dažniausiai jis eina prieš tarinį.
Subjektas psichologijoje
Psichologijoje subjektas suprantamas kaip individas, turintis savimonę, jausmus, mintis ir motyvaciją. Psichologinis subjektas yra aktyvus savo patirties ir elgesio kūrėjas, sąveikaujantis su aplinka ir kitais žmonėmis.
Psichoanalizėje subjekto samprata yra glaudžiai susijusi su sąmonės, pasąmonės ir „Aš” (Ego) sąvokomis. „Aš” yra tarpininkas tarp vidinių poreikių (Id) ir išorinio pasaulio reikalavimų (Superego), siekiantis suderinti instinktus su socialinėmis normomis.
Humanistinėje psichologijoje pabrėžiama subjekto unikalumas, laisva valia ir siekis save realizuoti. Kiekvienas žmogus yra laikomas unikaliu individu, turinčiu potencialą augti ir tobulėti.
Kognityvinėje psichologijoje subjektas suvokiamas kaip informacijos apdorotojas, aktyviai konstruojantis savo pasaulio vaizdą. Dėmesys, atmintis, mąstymas ir kiti kognityviniai procesai leidžia subjektui suprasti aplinką ir prisitaikyti prie jos.
Socialinėje psichologijoje tiriamas subjekto santykis su kitais žmonėmis, jo elgesys grupėje, socialinė įtaka ir socialinis pažinimas.
Subjekto reikšmė kasdienėje kalboje
Kasdienėje kalboje žodis „subjektas” dažnai vartojamas kalbant apie asmenį, individą, ypač kai norima pabrėžti jo individualumą, savitumą ar net keistumą. Pavyzdžiui, galime sakyti: „Jis yra įdomus subjektas” arba „Tas subjektas elgiasi neadekvačiai”.
Kartais „subjektas” vartojamas kaip sinonimas žodžiams „tema” arba „objektas”, ypač kalbant apie pokalbio ar diskusijos turinį. Pavyzdžiui, „Pokalbio subjektas buvo labai įdomus”. Tačiau tokia vartosena nėra visiškai taisyklinga ir gali sukelti dviprasmybių.
Apibendrinant, subjekto sąvoka yra daugialypė ir svarbi įvairiose srityse. Nuo filosofinio subjekto, kaip mąstančios esybės, iki teisinio subjekto, turinčio teises ir pareigas, nuo gramatinio subjekto, nurodančio veikėją, iki psichologinio subjekto, kaip unikalaus individo – ši sąvoka atspindi žmogaus ir jo santykio su pasauliu sudėtingumą. Supratimas apie skirtingas subjekto reikšmes leidžia geriau orientuotis įvairiuose kontekstuose ir išvengti nesusipratimų.
Subjekto reikšmės kitose srityse.
Be anksčiau minėtų sričių subjektas naudojamas ir kitur, pavyzdžiui politikoje valstybės dažnai vadinamos tarptautinės teisės subjektais. Kiekviena šalis veikia pagal savo įstatymus ir tarptautinius susitarimus. Subjektai šiuo atvėju gali turėti skirtingus statusus, pareigas, atsakomybę.
Moksle subjektais yra vadinami tiriamieji, kurie dalyvauja eksperimentuose ar apklausose. Svarbu atkreipti dėmesį į etinius principus, kurie reglamentuoja tyrimus su žmonėmis.
Mokslininkai privalo gerbti tiriamųjų teises, užtikrinti jų saugumą ir informuoti apie tyrimo tikslus.
Išvados
Subjekto sąvoka, nors ir kildinama iš bendro lotyniško pagrindo, įgyja skirtingas prasmes priklausomai nuo srities, kurioje ji vartojama. Vis dėlto, bendras visoms šios sąvokos interpretacijoms bruožas yra aktyvumas, individualumas ir gebėjimas sąveikauti su aplinka. Ar tai būtų filosofinis mąstytojas, ar teisinis asmuo, ar gramatinis veikėjas, subjektas visada yra veiklos, pažinimo ar santykių centras. Šios sąvokos supratimas yra esminis norint giliau suvokti žmogaus prigimtį, jo vietą pasaulyje ir santykius su kitais žmonėmis bei aplinka. Būtent subjekto aktyvus vaidmuo konstruojant savo patirtį, vykdant teises, atliekant veiksmus ar tiesiog būnant savimi ir daro jį tokia svarbia ir daugialype sąvoka.