Šilauogės – ne tik skanios, bet ir labai naudingos uogos, vis dažniau auginamos Lietuvos soduose ir ūkiuose. Tačiau, kaip ir bet kuris augalas, šilauogės gali susirgti įvairiomis ligomis, kurios gali pakenkti derliui ar net sunaikinti visą krūmą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias šilauogių ligas, jų požymius, prevencijos priemones ir gydymo būdus.
Grybinės šilauogių ligos
Grybinės ligos yra vienos dažniausių šilauogių problemų. Jos plinta drėgnu oru, ypač jei augalai yra per tankiai susodinti ir nepakankamai vėdinami.
Šilauogių deguliai (Antraknozė)
Šilauogių deguliai – viena pavojingiausių grybinių ligų. Ji pažeidžia visą antžeminę augalo dalį: lapus, ūglius, žiedus ir uogas. Ant lapų atsiranda smulkios, rudos dėmelės su šviesesniu centru, kurios vėliau didėja ir susilieja. Ūgliai paruduoja, o ant uogų atsiranda įdubusios, vandeningos dėmės, kurios vėliau pasidengia rausvomis ar oranžinėmis sporų masėmis. Sergantys vaisiai pūva, o lapai anksti nukrenta. Liga ypač greitai plinta esant šiltam ir lietingam orui.
Prevencija ir gydymas: Svarbu sodinti sveikus sodinukus, rinktis atsparias veisles. Reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją krūmuose, reguliariai genėti, šalinti pažeistus lapus ir ūglius. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti fungicidais (pvz., vario preparatais), laikantis nurodytų instrukcijų.
Šilauogių vytulys (Moniliozė)
Ši liga pažeidžia žiedus, ūglius ir uogas. Pavasarį žiedai ir jauni ūgliai paruduoja ir nuvysta, lyg būtų nušalę. Ant uogų atsiranda rudos dėmės, jos susiraukšlėja, mumifikuojasi ir lieka kaboti ant šakų. Ši liga ypač pavojinga, nes grybas žiemoja pažeistose augalo dalyse ir kitais metais vėl gali sukelti infekciją.
Prevencija ir gydymas: Svarbu išpjaustyti ir sudeginti pažeistus ūglius, surinkti ir sunaikinti mumifikuotas uogas. Prieš žydėjimą ir po žydėjimo purkšti fungicidais.
Šilauogių pilkasis puvinys (Botritis)
Pilkasis puvinys dažniausiai pažeidžia uogas, ypač esant drėgnam orui. Ant uogų atsiranda minkštos, rudos dėmės, kurios greitai plečiasi ir pasidengia pilku, pūkuotu apnašu. Liga gali pažeisti ir žiedus bei ūglius. Pažeistos uogos praranda prekinę išvaizdą ir skonį.
Prevencija ir gydymas: Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, vengti per didelio drėgmės kiekio, laiku nuimti derlių. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti fungicidais.
Šilauogių kekeras
Šilauogių kekeras – viena iš pavojingiausių grybinių ligų, galinti visiškai sunaikinti šilauogių derlių. Šios ligos pažeisti lapai ir ūgliai padengiami pilkos spalvos apnašomis. Uogos, kurios dar nespėjo sunokti yra padengiamos pilkos spalvos apnašomis, o sunokusios – supūna.
Prevencija ir gydymas: Svarbu neperlaistyti augalų. Reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, laiku šalinti piktžoles aplink augalus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti fungicidais.
Šilauogių stiebų vėžys
Ši liga pažeidžia ūglius ir šakas. Ant jų atsiranda raudonos arba rudos dėmės, kurios vėliau didėja ir virsta įdubimais, žievė sutrūkinėja. Pažeisti ūgliai džiūsta ir žūva. Liga plinta per mechaninius pažeidimus (pvz., genint).
Prevencija ir gydymas: Genėti tik sausu oru, naudoti švarius ir dezinfekuotus įrankius. Pažeistas šakas išpjauti iki sveikos vietos ir sudeginti. Stipriai pažeistus krūmus geriau pašalinti.
Virusinės šilauogių ligos
Virusinės ligos yra sunkiau diagnozuojamos ir gydomos. Jas dažniausiai platina vabzdžiai (amarai, erkės) arba užsikrečiama per užkrėstą sodinamąją medžiagą.
Šilauogių mozaika
Ant lapų atsiranda įvairaus dydžio ir formos šviesiai žalios arba geltonos dėmės, primenančios mozaiką. Augalai silpniau auga, mažėja derlius.
Prevencija ir gydymas: Naudoti sveiką sodinamąją medžiagą, kovoti su vabzdžiais platintojais. Užsikrėtusius augalus reikia pašalinti.
Šilauogių raudonžiediškumas
Pažeisti lapai deformuojasi, susisuka, parausta. Uogos būna smulkios, prastos kokybės. Augalas silpnai auga, derlius ženkliai sumažėja.
Prevencija ir gydymas: Naudoti sveiką sodinamąją medžiagą, kovoti su vabzdžiais platintojais. Užsikrėtusius augalus reikia pašalinti.
Bakterinės ligos
Bakterinis Vėžys
Šios ligos požymiai yra panašūs į grybinio stiebų vėžio požymius, tačiau bakterinio vėžio sukeltos žaizdos dažnai būna drėgnos, iš jų sunkiasi lipnus skystis. Prevencija ir gydymas: Svarbu sodinti sveikus sodinukus ir vengti per didelio azoto trąšų kiekio. Naudoti švarius sodo įrankius. Pažeistus augalus pašalinti iš sodo.
Kitos šilauogių auginimo problemos
Be grybinių ir virusinių ligų, šilauogės gali nukentėti ir dėl netinkamų auginimo sąlygų, kenkėjų ar mitybos sutrikimų.
- Netinkamas dirvožemio pH: Šilauogės mėgsta rūgščią dirvą (pH 4,5-5,5). Jei dirvožemis per daug šarminis, augalai blogai pasisavina maisto medžiagas, lapai gelsta, krūmai silpnai auga.
- Mitybos trūkumai: Azoto, geležies, magnio ar kitų elementų trūkumas gali sukelti lapų chlorozę (geltonavimą), augimo sulėtėjimą, prastą derėjimą.
- Kenkėjai: Šilauoges gali apnikti amarai, erkės, skydamariai, lapsukiai, šilauoginiai vaisėdžiai. Jie siurbia augalų sultis, pažeidžia lapus, ūglius ir uogas.
- Sausra arba perteklinis drėgmės kiekis: sausros metu augalai gali pradėti mesti uogas, lapus, o esant perteklinei drėgmei, gali pradėti pūti šaknys.
Bendrosios šilauogių priežiūros rekomendacijos
Norint užauginti sveiką ir gausų šilauogių derlių, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Sodinti sveikus, kokybiškus sodinukus iš patikimų medelynų.
- Pasirinkti šilauogėms tinkamą vietą – saulėtą, apsaugotą nuo vėjų, su rūgščia, laidžia vandeniui dirva.
- Reguliariai laistyti, ypač sausros metu.
- Tręšti specialiomis šilauogėms skirtomis trąšomis, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus.
- Mulčiuoti dirvą aplink krūmus rūgščiomis durpėmis, pjuvenomis ar medžio drožlėmis – tai padės išlaikyti drėgmę, slopins piktžolių augimą ir palaikys reikiamą dirvožemio rūgštingumą.
- Reguliariai genėti krūmus, pašalinant senas, ligotas, pažeistas šakas, formuojant taisyklingą krūmo formą ir užtikrinant gerą oro cirkuliaciją.
- Stebėti augalus, ar neatsirado ligų ar kenkėjų požymių, ir, esant reikalui, imtis atitinkamų priemonių.
- Rudenį nurinkti ir sunaikinti nukritusius lapus, mumifikuotas uogas – tai padės sumažinti ligų sukėlėjų plitimą.
Laikantis šių patarimų ir skiriant pakankamai dėmesio šilauogių priežiūrai, galima užauginti sveiką ir gausų šių vertingų uogų derlių.