Kaimo vietovės Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais, tokiais kaip gyventojų senėjimas, jaunimo emigracija ir ribotos ekonominės galimybės. Siekiant spręsti šias problemas ir skatinti kaimo plėtrą, 2025 metais numatoma teikti paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Ši parama – puiki proga tiek esamiems kaimo gyventojams, tiek norintiems persikelti į kaimą ir pradėti savo verslą.
Kas gali pretenduoti į paramą?
Nors tikslios paramos sąlygos dar gali keistis, atsižvelgiant į ankstesnių metų praktiką ir bendras Europos Sąjungos bei Lietuvos kaimo plėtros programos kryptis, galima numatyti, kas galės pretenduoti į paramą. Paprastai, parama skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie:
- Yra registruoti ir vykdo veiklą kaimo vietovėje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas laikoma kaimo vietove – tai paprastai apibrėžiama teisės aktuose, remiantis gyventojų skaičiumi ir kitais kriterijais.
- Planuoja pradėti naują ekonominę veiklą arba plėsti jau esamą, tačiau ne ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, ne ilgiau nei dvejus metus) veikiančią veiklą.
- Atitinka smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjekto apibrėžimą. Tai reiškia, kad įmonėje dirba mažiau nei 250 darbuotojų, o metinės pajamos neviršija tam tikros nustatytos sumos.
- Neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui ar socialinio draudimo fondui.
- Pateikia išsamų ir pagrįstą verslo planą, įrodantį veiklos perspektyvumą ir ekonominį gyvybingumą.
Svarbu pabrėžti, kad prioritetas dažnai teikiamas tam tikroms veiklos sritims, pavyzdžiui, toms, kurios kuria naujas darbo vietas, skatina vietos produktų gamybą ir perdirbimą, plėtoja turizmą, teikia inovatyvias paslaugas ar prisideda prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Taip pat gali būti teikiamas prioritetas jauniesiems ūkininkams ar asmenims, grįžtantiems į kaimą po studijų ar darbo užsienyje.
Kokios veiklos gali būti finansuojamos?
Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse gali būti skiriama įvairiausioms veikloms, kurios prisideda prie kaimo ekonomikos augimo ir gyventojų gerovės didinimo. Tai gali būti:
- Smulkioji gamyba ir amatai: Tradicinių amatų puoselėjimas, naujų produktų kūrimas ir gamyba (pvz., keramika, tekstilė, medžio dirbiniai, maisto produktai).
- Paslaugų sektorius: Įvairių paslaugų teikimas kaimo gyventojams ir svečiams (pvz., kirpyklos, remonto dirbtuvės, transporto paslaugos, buhalterinės apskaitos paslaugos, IT paslaugos).
- Kaimo turizmas: Apgyvendinimo paslaugų teikimas, pramogų organizavimas, edukacinių programų kūrimas, vietos produktų pardavimas.
- Žemės ūkio produktų perdirbimas: Vietoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės kūrimas (pvz., sūrių, mėsos gaminių, sulčių, uogienių gamyba).
- Alternatyvioji energetika: Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biomasės) panaudojimas energijos gamybai.
- Socialinis verslas: Verslo modelis, orientuotas į socialinių problemų sprendimą ir socialinės gerovės kūrimą kaimo bendruomenėje.
Svarbu, kad planuojama veikla būtų tvari, atitiktų aplinkosaugos reikalavimus ir prisidėtų prie ilgalaikio kaimo vystymosi.
Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos dydis ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios paramos priemonės, veiklos pobūdžio, pareiškėjo statuso ir kitų faktorių. Paprastai parama teikiama kaip negrąžinamoji subsidija, dengianti tam tikrą procentą tinkamų finansuoti išlaidų. Šis procentas gali siekti nuo 50% iki 80% ar net daugiau, priklausomai nuo projekto specifikos. Maksimali paramos suma taip pat gali būti ribojama.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis paprastai laikomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu, pavyzdžiui:
- Naujos įrangos ir technikos įsigijimas.
- Statybos ar remonto darbai (jei jie būtini veiklai vykdyti).
- Transporto priemonių įsigijimas (jei jos būtinos veiklai vykdyti).
- Nematerialiojo turto įsigijimas (pvz., programinė įranga, patentai, licencijos).
- Rinkodaros išlaidos (pvz., internetinės svetainės kūrimas, reklama).
- Darbo užmokesčio išlaidos (tam tikrais atvejais ir ribotą laikotarpį).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad PVM paprastai nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, nebent pareiškėjas negali jo susigrąžinti pagal galiojančius teisės aktus.
Paraiškų teikimo procesas
Paraiškų teikimo procesas paprastai apima kelis etapus:
- Informacijos surinkimas ir pasirengimas: Pirmiausia reikia atidžiai susipažinti su paramos taisyklėmis, reikalavimais ir vertinimo kriterijais. Tai galima padaryti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) interneto svetainėje, Žemės ūkio ministerijos puslapyje ar kituose oficialiuose informacijos šaltiniuose.
- Verslo plano rengimas: Verslo planas yra vienas svarbiausių dokumentų, kurį reikia pateikti kartu su paraiška. Jame turi būti išsamiai aprašyta planuojama veikla, rinkos analizė, finansiniai skaičiavimai, rizikos vertinimas ir kiti svarbūs aspektai.
- Paraiškos pildymas ir pateikimas: Paraiška paprastai teikiama elektroniniu būdu per NMA informacinę sistemą. Svarbu užpildyti visus reikiamus laukus, pateikti visus privalomus dokumentus ir laikytis nustatytų terminų.
- Paraiškos vertinimas: Pateiktos paraiškos yra vertinamos pagal nustatytus kriterijus. Vertinimo metu gali būti prašoma pateikti papildomos informacijos ar patikslinti paraišką.
- Sprendimo priėmimas: Apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo pareiškėjai informuojami raštu.
- Sutarties pasirašymas ir projekto įgyvendinimas: Gavus teigiamą sprendimą, pasirašoma paramos sutartis ir pradedamas projekto įgyvendinimas.
- Ataskaitų teikimas ir kontrolė: Projekto įgyvendinimo metu reikia teikti ataskaitas apie pasiektus rezultatus ir patirtas išlaidas. Taip pat gali būti atliekamos patikros vietoje.
Patarimai sėkmingai paraiškai
Norint padidinti savo šansus gauti paramą, rekomenduojama:
- Iš anksto pradėti ruoštis. Kuo anksčiau pradėsite rinkti informaciją, rengti verslo planą, tuo daugiau laiko turėsite viską kruopščiai apgalvoti ir paruošti kokybišką paraišką.
- Konsultuotis su specialistais. Jei kyla klausimų ar neaiškumų, nebijokite kreiptis į konsultantus, kurie specializuojasi paramos gavimo srityje. Jie gali padėti parengti verslo planą, užpildyti paraišką ir suteikti kitos naudingos informacijos.
- Atidžiai perskaityti visas taisykles. Įsitikinkite, kad suprantate visus reikalavimus ir sąlygas. Neteisingai užpildyta paraiška ar trūkstami dokumentai gali lemti paraiškos atmetimą.
- Pateikti išsamų ir pagrįstą verslo planą. Verslo planas turėtų būti aiškus, konkretus ir įtikinamas. Jame turėtų būti aiškiai parodyta, kaip planuojama veikla prisidės prie kaimo plėtros ir kokią naudą ji duos.
- Būti pasiruošus atsakyti į klausimus. Vertinimo metu gali kilti papildomų klausimų, todėl būkite pasiruošę į juos atsakyti ir pagrįsti savo sprendimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti paramą, jei jau vykdau veiklą kaimo vietovėje?
Taip, tačiau parama paprastai skiriama naujai veiklai arba jau esamos veiklos plėtrai, jei ji vykdoma ne ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (pvz., ne ilgiau nei dvejus metus). Tikslios sąlygos priklauso nuo konkrečios paramos priemonės.
Ar galiu gauti paramą, jei esu ūkininkas?
Ūkininkai taip pat gali pretenduoti į paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, jei planuojama veikla nėra tiesiogiai susijusi su žemės ūkio produktų gamyba (pvz., gali būti remiamas žemės ūkio produktų perdirbimas, kaimo turizmas ar kitos ne žemės ūkio veiklos).
Ar reikia turėti savo lėšų norint gauti paramą?
Taip, paprastai reikia turėti tam tikrą dalį savo lėšų, nes parama dengia tik dalį tinkamų finansuoti išlaidų. Reikalingos nuosavos lėšos dydis priklauso nuo paramos intensyvumo.
Kur galiu rasti daugiau informacijos apie paramą?
Daugiau informacijos galite rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) interneto svetainėje, Žemės ūkio ministerijos puslapyje, taip pat kreipiantis į savivaldybės žemės ūkio skyrių ar konsultacines įmones.
Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse 2025 metais – tai puiki galimybė įgyvendinti savo verslo idėjas, prisidėti prie kaimo plėtros ir kurti savo ateitį Lietuvoje. Svarbiausia – kruopščiai pasirengti, parengti kokybišką verslo planą ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.