Mažoji bendrija (MB) – tai Lietuvoje populiari įmonės teisinė forma, ypač tinkanti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji pasižymi paprastesne steigimo procedūra, mažesniais reikalavimais įstatiniam kapitalui (jei apskritai jo reikia) ir lankstesne valdymo struktūra, lyginant su akcinėmis bendrovėmis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su mažosiomis bendrijomis – nuo steigimo iki veiklos ypatumų, mokesčių ir galimų iššūkių.
Kas yra mažoji bendrija?
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jos nariai (savininkai) už bendrijos prievoles atsako tik savo įnašu į bendriją, o ne visu savo asmeniniu turtu. Šis atsakomybės ribojimas yra vienas didžiausių MB privalumų, ypač pradedant verslą, kai rizika yra didesnė.
Mažosios bendrijos steigimas: Žingsnis po žingsnio
MB steigimo procesas yra gana paprastas ir gali būti atliekamas internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Štai pagrindiniai žingsniai:
- Pavadinimo pasirinkimas ir rezervavimas. Pirmiausia reikia sugalvoti unikalų pavadinimą ir patikrinti, ar jis nėra užimtas. Tai galima padaryti Registrų centro svetainėje. Pavadinimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, negali klaidinti dėl veiklos pobūdžio ar būti tapatus kito juridinio asmens pavadinimui.
- Steigimo dokumentų parengimas. Pagrindinis steigimo dokumentas yra mažosios bendrijos nuostatai. Juose nurodoma informacija apie bendriją: pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, narių teisės ir pareigos, pelno paskirstymo tvarka ir kt. Nuostatus galima parengti patiems arba pasinaudoti Registrų centro siūlomais šablonais.
- Elektroninis steigimas. Užpildžius visus reikiamus dokumentus Registrų centro savitarnos sistemoje, juos reikia pasirašyti elektroniniu parašu.
- Registravimas Juridinių asmenų registre. Po dokumentų pateikimo ir patikrinimo, mažoji bendrija įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo šio momento ji tampa juridiniu asmeniu ir gali pradėti veiklą.
- Banko sąskaitos atidarymas. Nors tai nėra privalomas steigimo etapas, tačiau norint vykdyti veiklą, reikės atsidaryti banko sąskaitą.
Mažosios bendrijos valdymas
Mažosios bendrijos valdymas yra lankstus. Gali būti vienas vadovas (dažniausiai – mažosios bendrijos narys) arba kelių narių sudarytas valdymo organas (pavyzdžiui, valdyba). Sprendimai priimami narių susirinkime. Svarbu pabrėžti, kad mažosios bendrijos nariai nėra laikomi darbuotojais, todėl jiems nereikia mokėti darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių. Vietoj to, nariai gali gauti pelno dalį, proporcingą jų įnašui į bendriją, arba kitokiu nuostatuose numatytu būdu.
Mažosios bendrijos nariai ir jų teisės
Mažojoje bendrijoje gali būti nuo 1 iki 10 narių. Nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones). Pagrindinės narių teisės:
- Dalyvauti narių susirinkimuose ir balsuoti.
- Gauti informaciją apie bendrijos veiklą.
- Gauti pelno dalį.
- Parduoti arba perleisti savo dalį kitiems asmenims (jei tai leidžia nuostatai).
Narių pareigos apima laikytis nuostatų, sąžiningai veikti bendrijos labui ir nedaryti jai žalos.
Mažosios bendrijos mokesčiai
Mažosios bendrijos apmokestinimas priklauso nuo jos veiklos rezultatų. Pagrindiniai mokesčiai yra šie:
- Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15%. Tačiau, jei mažosios bendrijos pajamos per metus neviršija 300 000 eurų ir joje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas. Jei pajamos neviršija tam tikros sumos per tris mokestinius laikotarpius, gali būti taikomas 0% tarifas.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Išmokant pelno dalį nariams, taikomas 15% GPM tarifas.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jei mažoji bendrija tampa PVM mokėtoja (pavyzdžiui, kai jos pajamos per 12 mėnesių viršija 45 000 eurų), ji turi mokėti PVM.
- „Sodros” įmokos. Mažosios bendrijos nariai, kurie nėra draudžiami valstybinio socialinio draudimo lėšomis (pavyzdžiui, nedirba pagal darbo sutartį), privalo mokėti „Sodros” įmokas nuo tam tikros minimalios sumos, net jei bendrija nevykdo veiklos ar negauna pajamų.
Mažosios bendrijos privalumai
- Paprastas ir greitas steigimas.
- Ribota narių atsakomybė.
- Lanksti valdymo struktūra.
- Nereikia pradinio įstatinio kapitalo (arba jis gali būti simbolinis).
- Galimybė pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu.
- Nereikia samdyti darbuotojų (nariai gali dirbti neatlygintinai).
Mažosios bendrijos trūkumai
- Ribotas narių skaičius (iki 10).
- Privalomos „Sodros” įmokos nariams, net jei bendrija nevykdo veiklos.
- Sudėtingesnė apskaita nei individualios veiklos atveju.
- Gali kilti sunkumų pritraukiant investicijas (lyginant su akcinėmis bendrijomis).
- Mažiau žinoma teisinė forma, todėl kartais gali kilti nepasitikėjimas iš partnerių ar klientų pusės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie mažąsias bendrijas
Ar mažoji bendrija gali turėti tik vieną narį? Taip, mažoji bendrija gali būti įsteigta ir vieno asmens.
Ar mažosios bendrijos narys gali dirbti kitoje įmonėje? Taip, narystė mažojoje bendrijoje nedraudžia dirbti pagal darbo sutartį kitoje įmonėje ar vykdyti individualią veiklą.
Ar mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią veiklą? Beveik bet kokią, išskyrus tas veiklas, kurios yra draudžiamos įstatymų arba kurioms reikalingos specialios licencijos ar leidimai, jei MB jų neturi.
Kaip likviduoti mažąją bendriją? Mažosios bendrijos likvidavimo procesas yra panašus į kitų juridinių asmenų likvidavimą. Reikia priimti sprendimą dėl likvidavimo, paskirti likvidatorių, atsiskaityti su kreditoriais ir išregistruoti bendriją iš Juridinių asmenų registro.
Ar MB narys gali skolinti pinigus savo MB? Taip, MB narys gali skolinti pinigus savo MB. Tokia paskola turi būti įforminta rašytine paskolos sutartimi, kurioje nurodomos paskolos sąlygos (suma, terminas, palūkanos, jei taikomos).
Išvados
Mažoji bendrija yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems verslininkams ir smulkiajam verslui. Ji siūlo paprastą steigimo procesą, ribotą atsakomybę, lankstų valdymą ir mokesčių lengvatas. Tačiau, prieš steigiant MB, svarbu įvertinti ir jos trūkumus, ypač privalomas „Sodros” įmokas ir galimus sunkumus pritraukiant investicijas. Tinkamai įvertinus visus „už” ir „prieš”, mažoji bendrija gali tapti sėkmingo verslo pagrindu.