Darbo užmokestis – viena svarbiausių bet kokio darbo santykio dalių. Tačiau dažnai susiduriame su terminais „bruto” ir „neto” atlyginimas, kurie gali sukelti painiavos. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, ką reiškia šios sąvokos, kaip jos apskaičiuojamos, kokie mokesčiai taikomi ir kokią įtaką tai turi jūsų gaunamoms pajamoms.
Bruto atlyginimas: visa suma prieš mokesčius
Bruto atlyginimas, dar vadinamas „popieriniu” atlyginimu, yra visa darbo užmokesčio suma, kurią darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojui. Tai yra suma, nurodyta darbo sutartyje, prieš visus privalomus mokesčius ir įmokas. Bruto atlyginimas apima ne tik pagrindinį darbo užmokestį, bet ir visus priedus, premijas, atostoginius, ligos pašalpas ir kitas išmokas, kurios yra apmokestinamos.
Svarbu suprasti, kad bruto atlyginimas nėra ta suma, kurią darbuotojas faktiškai gauna „į rankas”. Iš bruto atlyginimo išskaičiuojami įvairūs mokesčiai ir įmokos, kurie yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Neto atlyginimas: suma, kurią gaunate „į rankas”
Neto atlyginimas, dar vadinamas „atlyginimu į rankas”, yra ta suma, kurią darbuotojas faktiškai gauna po visų mokesčių ir įmokų išskaitymo. Tai yra suma, kuri pervedama į darbuotojo banko sąskaitą arba išmokama grynaisiais pinigais.
Neto atlyginimas yra mažesnis už bruto atlyginimą, nes iš jo išskaičiuojami šie mokesčiai ir įmokos:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM);
- Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD);
- Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD);
- Įmokos į pensijų kaupimo fondą (jei darbuotojas dalyvauja pensijų kaupime).
Kaip apskaičiuojamas bruto ir neto atlyginimas?
Apskaičiuojant bruto ir neto atlyginimą, taikomos tam tikros formulės ir procentinės normos, kurios gali keistis priklausomai nuo teisės aktų pakeitimų. Tačiau bendras principas išlieka tas pats.
Bruto atlyginimo apskaičiavimas:
Bruto atlyginimas, tai visa sutarta suma tarp darbdavio ir darbuotojo, prieš nuskaičiuojant mokesčius.
Neto atlyginimo apskaičiavimas:
Norint apskaičiuoti neto atlyginimą, iš bruto atlyginimo reikia atimti visus privalomus mokesčius ir įmokas.
Pavyzdys (supaprastintas):
Tarkime, kad darbuotojo bruto atlyginimas yra 2000 eurų.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Lietuvoje taikomas progresinis GPM tarifas, kuris priklauso nuo pajamų dydžio. Tarkime, kad šiuo atveju taikomas 20% GPM tarifas. GPM = 2000 Eur * 20% = 400 Eur
- Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD): VSD įmokų tarifas taip pat gali skirtis. Tarkime, kad bendras VSD tarifas (darbuotojo ir darbdavio dalys) yra 19.5%, iš kurių darbuotojo dalis 6.98 proc. VSD (darbuotojo dalis) = 2000 Eur * 6.98% = 139.6 Eur
- Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD): PSD įmokų tarifas yra 6.98%. PSD = 2000 Eur * 6.98% = 139.6 Eur
- Įmokos į pensijų kaupimo fondą: Jei darbuotojas dalyvauja II pakopos pensijų kaupime, papildomai nuskaičiuojama 3% nuo bruto atlyginimo. Pensijų kaupimas = 2000 Eur * 3% = 60 Eur (jei dalyvauja)
Neto atlyginimas = Bruto atlyginimas – GPM – VSD – PSD – Pensijų kaupimas (jei taikoma)
Neto atlyginimas = 2000 Eur – 400 Eur – 139.6 Eur – 139.6 Eur – 60 Eur = 1260.8 Eur (jei dalyvauja pensijų kaupime) arba 1320.8 eur (jei nedalyvauja pensijų kaupime).
Šis pavyzdys yra supaprastintas. Realūs skaičiavimai gali būti sudėtingesni, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, pavyzdžiui, neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taikomus mokesčių lengvatas ir kt.
Darbdavio mokesčiai
Svarbu paminėti, kad darbdavys taip pat moka mokesčius nuo darbuotojo bruto atlyginimo. Tai yra vadinamieji „darbdavio mokesčiai”, kurie neįtakoja darbuotojo neto atlyginimo, bet padidina bendrą darbo vietos kainą darbdaviui.
Pagrindinis darbdavio mokestis yra Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD). Šių įmokų tarifas gali skirtis priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ir kitų faktorių, vidutiniškai apie 1.77 proc. nuo bruto atlyginimo.
Ką dar reikia žinoti apie bruto ir neto atlyginimą?
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD): NPD yra tam tikra pajamų suma, kuri nėra apmokestinama GPM. NPD dydis gali keistis ir priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, darbuotojo gaunamų pajamų, auginamų vaikų skaičiaus ir kt.
- Mokesčių lengvatos: Tam tikroms asmenų grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, asmenims, auginantiems vaikus, gali būti taikomos įvairios mokesčių lengvatos, kurios mažina mokėtiną GPM sumą.
- Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA): MMA yra mažiausias leistinas atlyginimas už nekvalifikuotą darbą visą darbo dieną. MMA dydis yra nustatomas Vyriausybės ir periodiškai peržiūrimas. Darbdavys negali mokėti mažesnio nei MMA atlyginimo, jei darbuotojas dirba visą darbo laiką.
- Vidutinis darbo užmokestis (VDU): VDU yra statistinis rodiklis, kuris parodo vidutinį darbo užmokestį šalyje ar tam tikrame sektoriuje. VDU yra svarbus rodiklis, kuris naudojamas vertinant ekonomikos būklę, nustatant socialines išmokas ir kt.
- Darbo sutartis: Darbo sutartyje visada turi būti nurodytas bruto atlyginimas. Tai yra teisiškai įpareigojanti informacija. Bet kokie darbo užmokesčio pakeitimai turi būti įforminami raštu, keičiant darbo sutartį arba sudarant papildomą susitarimą.
- Atlyginimo skaičiuoklės: Internete galima rasti įvairių atlyginimo skaičiuoklių, kurios padeda greitai ir patogiai apskaičiuoti neto atlyginimą iš bruto atlyginimo, įvedus reikiamus duomenis. Tačiau svarbu atminti, kad tokios skaičiuoklės dažniausiai pateikia tik apytikslius rezultatus, nes ne visada atsižvelgia į visas individualias aplinkybes.
Bruto ir neto atlyginimo supratimo svarba
Aiškus bruto ir neto atlyginimo skirtumų supratimas yra būtinas kiekvienam dirbančiajam. Tai leidžia:
- Teisingai įvertinti siūlomą darbo užmokestį.
- Planuoti savo asmeninius finansus.
- Suprasti, kokie mokesčiai yra mokami nuo jūsų atlyginimo.
- Kontroliuoti, ar darbdavys teisingai apskaičiuoja ir išmoka darbo užmokestį.
- Vengti nesusipratimų ir ginčų su darbdaviu dėl darbo užmokesčio.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, kas yra bruto ir neto atlyginimas, kaip jie apskaičiuojami ir kokią įtaką tai turi jūsų gaunamoms pajamoms. Jei turite daugiau klausimų, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba profesionalius buhalterius.