Atlyginimas „bruto“, dar vadinamas „popieriniu“ atlyginimu, yra terminas, kurį dažnai girdime darbo skelbimuose, darbo sutartyse ir pokalbiuose apie atlyginimą. Tačiau ką jis iš tikrųjų reiškia? Šis straipsnis išsamiai paaiškins „bruto“ atlyginimo sąvoką, jo apskaičiavimą, skirtumus nuo „neto“ atlyginimo ir kitus svarbius aspektus, kurie padės jums geriau suprasti savo darbo užmokestį.
„Bruto“ atlyginimo apibrėžimas
„Bruto“ atlyginimas yra visa darbuotojui priskaičiuota darbo užmokesčio suma *prieš* visus mokesčių atskaitymus. Tai yra bendra suma, kurią darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą. Į šią sumą įeina ne tik bazinis atlyginimas, bet ir visi priedai, premijos, kompensacijos už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir kitos išmokos, kurios yra apmokestinamos.
Mokesčiai, atskaičiuojami nuo „bruto“ atlyginimo
Nuo „bruto“ atlyginimo Lietuvoje yra atskaičiuojami šie pagrindiniai mokesčiai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Šis mokestis yra progresinis, o jo tarifas priklauso nuo metinių pajamų.
- Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD): Šios įmokos apima pensijų draudimą, ligos ir motinystės draudimą, nedarbo draudimą ir sveikatos draudimą.
- Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD): Šios įmokos užtikrina teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Be šių pagrindinių mokesčių, gali būti taikomi ir kiti atskaitymai, pavyzdžiui, įmokos į III pakopos pensijų fondus, jei darbuotojas yra pasirinkęs tokį kaupimo būdą. Taip pat gali būti atskaitomos alimentų sumos ar kitos išieškojimo sumos pagal teismo sprendimus.
„Bruto“ ir „neto“ atlyginimo skirtumai
Esminis skirtumas tarp „bruto“ ir „neto“ atlyginimo yra tas, kad „neto“ atlyginimas yra suma, kurią darbuotojas faktiškai gauna „į rankas“ *po* visų mokesčių atskaitymų. Kitaip tariant, tai yra ta suma, kuri pervedama į darbuotojo banko sąskaitą. „Neto“ atlyginimas yra mažesnis už „bruto“ atlyginimą, nes nuo jo jau yra atskaičiuoti visi privalomi mokesčiai ir įmokos.
Pavyzdžiui, jei jūsų „bruto“ atlyginimas yra 2000 eurų, tai nereiškia, kad tokią sumą gausite į savo sąskaitą. Nuo šios sumos bus atskaičiuoti GPM, VSD ir PSD mokesčiai, ir jūsų „neto“ atlyginimas bus mažesnis. Tiksli „neto“ suma priklausys nuo taikomų mokesčių tarifų ir jūsų individualios situacijos (pvz., ar taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ar turite vaikų, ar kaupiate pensiją papildomai).
Kaip apskaičiuoti „neto“ atlyginimą nuo „bruto“?
Norint apskaičiuoti „neto“ atlyginimą nuo „bruto“, reikia žinoti taikomus mokesčių tarifus ir NPD (jei taikomas). Nors tikslūs skaičiavimai gali būti sudėtingi, galima pasinaudoti internete esančiomis atlyginimo skaičiuoklėmis. Šios skaičiuoklės paprastai prašo įvesti „bruto“ atlyginimą ir kitus reikiamus duomenis (pvz., ar taikomas NPD, ar kaupiate pensiją II ir III pakopose), o tada automatiškai apskaičiuoja „neto“ atlyginimą.
Svarbu žinoti, kad taikant NPD jis dažniausiai taikomas tik vienam pajamų šaltiniui.
Kodėl svarbu žinoti savo „bruto“ atlyginimą?
Nors „neto“ atlyginimas yra ta suma, kurią faktiškai gaunate, „bruto“ atlyginimas yra ne mažiau svarbus. Štai kelios priežastys:
- Derybos dėl atlyginimo: Derantis dėl atlyginimo su darbdaviu, dažniausiai kalbama apie „bruto“ sumą. Žinodami savo „bruto“ atlyginimą, galite tiksliau įvertinti siūlomą darbo užmokestį ir derėtis dėl palankesnių sąlygų.
- Paskolų gavimas: Bankai ir kitos kredito įstaigos, vertindamos jūsų mokumą, dažniausiai atsižvelgia į jūsų „bruto“ pajamas.
- Socialinės garantijos: Nuo „bruto“ atlyginimo dydžio priklauso jūsų socialinės garantijos, tokios kaip ligos pašalpa, motinystės (tėvystės) išmoka, nedarbo išmoka ir būsima pensija. Kuo didesnis jūsų „bruto“ atlyginimas, tuo didesnės bus ir šios išmokos.
- Atostoginių skaičiavimas: Atostoginiai dažniausiai skaičiuojami atsižvelgiant į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas remiantis „bruto“ atlyginimu.
- Išeitinės išmokos: Nutraukiant darbo sutartį, išeitinė išmoka taip pat dažniausiai skaičiuojama nuo „bruto“ atlyginimo.
Kiti su „bruto“ atlyginimu susiję aspektai
Svarbu paminėti, kad „bruto“ atlyginimas gali būti nurodytas ne tik darbo sutartyje, bet ir kituose dokumentuose, pavyzdžiui, darbo skelbime ar darbdavio pasiūlyme. Visada atidžiai perskaitykite visus dokumentus ir įsitikinkite, kad suprantate, kokia suma yra nurodyta – „bruto“ ar „neto“.
Taip pat verta žinoti, kad „bruto“ atlyginimas gali būti nurodytas skirtingais laikotarpiais – mėnesinis, metinis, valandinis ar kitoks. Įsitikinkite, kad suprantate, už kokį laikotarpį nurodytas atlyginimas, kad galėtumėte teisingai palyginti skirtingus pasiūlymus.
Dažnai girdima „minimumas” ar MMA. Tai yra minimali mėnesinė alga. Nuo kurios irgi atskaičiuojami mokesčiai.
Darbdavio išlaidos
Svarbu suprasti, kad „bruto“ atlyginimas nėra visos darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojo darbo užmokesčiu. Darbdavys taip pat moka įmokas „Sodrai” už darbuotoją. Šios įmokos nėra atskaičiuojamos nuo darbuotojo „bruto“ atlyginimo, bet yra papildomos darbdavio išlaidos.
Išvados
„Bruto“ atlyginimas yra svarbus rodiklis, kuris parodo visą darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą prieš mokesčius. Nors „neto“ atlyginimas yra ta suma, kurią darbuotojas faktiškai gauna, „bruto“ atlyginimas yra ne mažiau svarbus derybose dėl atlyginimo, gaunant paskolas, apskaičiuojant socialines garantijas ir kitais atvejais. Suprasdami „bruto“ atlyginimo sąvoką ir jo skirtumus nuo „neto“ atlyginimo, galėsite geriau valdyti savo finansus ir priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su darbo užmokesčiu.