Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys asmenys – tai verslininkai, individualių veiklų vykdytojai, laisvųjų profesijų atstovai ir ūkininkai – sudaro svarbią Lietuvos ekonomikos dalį. Skirtingai nei samdomi darbuotojai, jie patys atsako už savo socialines garantijas ir finansinį stabilumą. Todėl valstybė yra numačiusi įvairias išmokas ir lengvatas, kurios padeda užtikrinti šių asmenų socialinę apsaugą ir skatina verslumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios išmokos priklauso savarankiškai dirbantiems asmenims, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kaip jas gauti.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvoje

Ligos išmoka

Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas, turi teisę į ligos išmoką. Ši išmoka mokama susirgus pačiam asmeniui arba slaugant sergantį šeimos narį. Svarbu pabrėžti, kad teisė į ligos išmoką atsiranda tik sukaupus tam tikrą socialinio draudimo stažą. Minimalus ligos socialinio draudimo stažas ligos išmokai gauti yra 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis asmens draudžiamosiomis pajamomis. Pirmąsias dvi ligos dienas išmoką moka pats asmuo sau (tai vadinama „darbdavio” dienomis, nors šiuo atveju asmuo yra ir darbdavys, ir darbuotojas), o nuo trečiosios dienos išmoką moka „Sodra“. Išmokos dydis nuo trečios iki septintos ligos dienos sudaro 62,06 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio, o nuo aštuntos dienos – taip pat 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Svarbu: Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Slaugos išmoka

Slaugant sergantį šeimos narį (vaiką, sutuoktinį, tėvus), savarankiškai dirbančiam asmeniui taip pat gali būti mokama ligos išmoka. Slaugos išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos yra panašios į ligos išmokos, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų, pavyzdžiui, dėl maksimalios slaugos trukmės ir išmokos dydžio.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Savarankiškai dirbančios moterys turi teisę į motinystės išmoką, kuri mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Šios išmokos dydis ir gavimo sąlygos yra panašios į tas, kurios taikomos samdomoms darbuotojoms. Taip pat, savarankiškai dirbantys tėčiai turi teisę į tėvystės išmoką, kuri mokama po vaiko gimimo. Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama tiek mamai, tiek tėčiui, priklausomai nuo jų pasirinkimo.

Šių išmokų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens draudžiamąsias pajamas, o teisė į išmokas atsiranda sukaupus tam tikrą socialinio draudimo stažą. Minimalus motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo stažas – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Motinystės išmoka mokama 77,58 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmoka: Iki vaikui sueis vieneri metai – 77,58 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iki vaikui sueis dveji metai (pasirinkus): pirmus metus – 54,31 proc., antrus – 31,03 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Nedarbo išmoka

Savarankiškai dirbantys asmenys, nutraukę savo veiklą, tam tikrais atvejais gali turėti teisę į nedarbo išmoką. Tačiau sąlygos gauti šią išmoką yra griežtesnės nei samdomiems darbuotojams. Pavyzdžiui, būtina įrodyti, kad veikla buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl paties asmens noro. Taip pat reikalingas tam tikras nedarbo socialinio draudimo stažas. Minimalus nedarbo socialinio draudimo stazas yra 12 mėnesiu per paskutinius 30 mėnesius.

Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų ir nedarbo trukmės. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius.

Pensijų kaupimas

Savarankiškai dirbantys asmenys, kaip ir samdomi darbuotojai, privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina teisę į senatvės pensiją. Be to, jie gali savanoriškai kaupti pensiją II ir III pakopos pensijų fonduose. Tai suteikia galimybę gauti didesnę pensiją ateityje.

Kitos išmokos ir lengvatos

Be minėtų išmokų, savarankiškai dirbantys asmenys gali pasinaudoti ir kitomis lengvatomis bei paramos formomis:

  • Mokesčių lengvatos: Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali būti taikomos įvairios mokesčių lengvatos, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos pradedantiesiems verslininkams arba vykdantiems tam tikras veiklas.
  • Parama verslo pradžiai: Įvairios valstybinės ir savivaldybių institucijos teikia paramą pradedantiesiems verslininkams, pavyzdžiui, subsidijas, lengvatines paskolas, konsultacijas.
  • Profesinis mokymas: Užimtumo tarnyba organizuoja įvairius profesinio mokymo kursus, kurie gali būti naudingi savarankiškai dirbantiems asmenims, norintiems tobulinti savo įgūdžius ar įgyti naują specialybę.
  • „Sodros” įmokų atostogos: Yra galimybė gauti „Sodros” įmokų atostogas iki vienerių metų, esant sudėtingai finansinei padėčiai. Tačiau reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Taip pat, atostogos yra galimos, jei slaugote savo šeimos narį.

Kaip gauti išmokas?

Norint gauti bet kurią iš minėtų išmokų, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją – dažniausiai į „Sodrą“. Prašymus galima pateikti elektroniniu būdu per „Sodros“ internetinę svetainę arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Prie prašymo reikia pridėti reikiamus dokumentus, pavyzdžiui, asmens tapatybės dokumentą, pažymą apie vykdomą veiklą, medicininius dokumentus (ligos atveju) ir kt. Kiekvienos išmokos atveju reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis, todėl rekomenduojama pasitikslinti informaciją „Sodros“ internetinėje svetainėje arba susisiekus su „Sodros“ konsultantais.

Svarbūs aspektai

  • Socialinio draudimo įmokų mokėjimas: Būtina reguliariai ir laiku mokėti socialinio draudimo įmokas. Nuo to priklauso teisė į socialines garantijas, įskaitant ir išmokas.
  • Informacijos sekimas: Įstatymai ir taisyklės nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti aktualią informaciją, kad nepraleistumėte svarbių naujovių ar pasikeitimų.
  • Konsultacijos su specialistais: Kilus klausimams ar neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į „Sodros“, mokesčių inspekcijos ar kitų kompetentingų institucijų specialistus.
  • Veiklos įregistravimas Prieš pradedant savarankišką veiklą, būtina ją įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai galima padaryti per Registrų centrą.
  • Buhalterinė apskaita: Savarankiškai dirbantys asmenys privalo tvarkyti savo buhalterinę apskaitą. Tai galima daryti savarankiškai arba patikėti profesionaliam buhalteriui.

Išvada

Savarankiškai dirbantys asmenys Lietuvoje turi teisę į įvairias išmokas, kurios padeda užtikrinti jų socialinę apsaugą įvairiose gyvenimo situacijose. Nors šių išmokų gavimo sąlygos kartais gali būti sudėtingesnės nei samdomiems darbuotojams, svarbu žinoti savo teises ir jomis naudotis. Reguliarus socialinio draudimo įmokų mokėjimas, domėjimasis aktualia informacija ir konsultacijos su specialistais padės užtikrinti, kad gautumėte visas jums priklausančias išmokas ir lengvatas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *