Individuali įmonė (IĮ) yra viena populiariausių verslo formų Lietuvoje, ypač tarp pradedančiųjų verslininkų. Jos patrauklumą lemia santykinai paprastas steigimo procesas, mažesni pradiniai kapitalo reikalavimai ir palankesnė apmokestinimo sistema, lyginant su, pavyzdžiui, uždarąja akcine bendrove (UAB). Tačiau, kaip ir bet kuri verslo forma, IĮ turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos būtina įvertinti prieš priimant sprendimą.
Kas yra individuali įmonė?
Individuali įmonė – tai neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo asmeniniu turtu. Šis aspektas yra vienas esminių skirtumų nuo UAB, kur akcininkų atsakomybė apsiriboja jų įneštu kapitalu. IĮ savininkas yra vienas fizinis asmuo, kuris negali turėti bendrasavininkų. Jis priima visus sprendimus, susijusius su įmonės veikla, ir gauna visą įmonės uždirbtą pelną.
Individualios įmonės steigimas: žingsnis po žingsnio
IĮ steigimo procesas yra gana paprastas ir greitas. Štai pagrindiniai žingsniai:
- Pavadinimo pasirinkimas ir registravimas. Pirmiausia reikia sugalvoti unikalų įmonės pavadinimą ir jį rezervuoti Juridinių asmenų registre. Svarbu patikrinti, ar pasirinktas pavadinimas nėra užimtas ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
- Įmonės buveinės adreso nurodymas. Kiekviena įmonė privalo turėti registruotą buveinės adresą. Tai gali būti ir savininko gyvenamoji vieta, jei tai neprieštarauja patalpų paskirčiai.
- Dokumentų parengimas. Reikia parengti steigimo dokumentą – dažniausiai tai būna individualios įmonės nuostatai. Juose nurodoma įmonės pavadinimas, buveinė, veiklos rūšys, savininko teisės ir pareigos, pelno paskirstymo tvarka ir kita svarbi informacija.
- Registravimas Juridinių asmenų registre. Parengtus dokumentus ir prašymą įregistruoti įmonę reikia pateikti Juridinių asmenų registrui. Tai galima padaryti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą.
- Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas banke. Nors tai nėra privaloma pradiniame etape, rekomenduojama atsidaryti atskirą banko sąskaitą įmonės lėšoms tvarkyti.
- Pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Įregistravus įmonę, reikia pranešti VMI apie jos įsteigimą ir pasirinktą apmokestinimo būdą.
Apmokestinimo ypatumai
Individualios įmonės gali rinktis iš kelių apmokestinimo būdų:
- Pelnas apmokestinamas 5% arba 15% tarifu. Tai priklauso nuo įmonės pajamų ir darbuotojų skaičiaus. Mažesnės įmonės, kurių pajamos neviršija tam tikros ribos (kuri periodiškai keičiasi, todėl reikia sekti VMI informaciją) ir kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, gali taikyti 5% pelno mokesčio tarifą. Kitais atvejais taikomas 15% tarifas.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo individualios veiklos pajamų. Šiuo atveju apmokestinamos ne įmonės pajamos, o savininko išsiimamas pelnas. Taikomas GPM tarifas.
Svarbu pabrėžti, kad IĮ savininkas privalo mokėti „Sodros” įmokas net ir tuo atveju, jei įmonė nevykdo veiklos ar negauna pajamų. Šios įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), nepriklausomai nuo faktinių pajamų.
Individualios įmonės privalumai
- Paprastas steigimas ir likvidavimas. Palyginti su kitomis verslo formomis, IĮ steigimo ir likvidavimo procedūros yra nesudėtingos ir greitos.
- Mažesni administraciniai reikalavimai. IĮ taikomi mažesni buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai nei, pavyzdžiui, UAB.
- Lankstumas. IĮ savininkas turi visišką veiksmų laisvę priimant sprendimus dėl įmonės veiklos.
- Galimybė taikyti palankesnį apmokestinimo režimą. Mažos įmonės gali pasinaudoti 5% pelno mokesčio tarifu.
- Nereikia pradinio kapitalo. Individualiajai įmonei steigti nereikalingas pradinis kapitalas.
Individualios įmonės trūkumai
- Neribota civilinė atsakomybė. Tai didžiausias IĮ trūkumas. Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo asmeniniu turtu.
- Ribotos galimybės pritraukti investicijas. IĮ negali leisti akcijų ar pritraukti investicijų kitais būdais, kurie būdingi akcinėms bendrovėms.
- Privalomos „Sodros” įmokos. Net ir nevykdant veiklos, reikia mokėti „Sodros” įmokas.
- Sunkiau parduoti verslą. IĮ negalima tiesiogiai parduoti, kaip, pavyzdžiui, UAB akcijų. Galima parduoti tik įmonės turtą.
- Mažesnis įvaizdžio solidumas. Kai kurių verslo partnerių ar klientų akyse IĮ gali atrodyti mažiau solidi nei UAB.
Individuali įmonė ar kita verslo forma?
Renkantis verslo formą, reikia įvertinti įvairius veiksnius: planuojamos veiklos pobūdį, finansines galimybes, rizikos toleranciją, ateities plėtros planus. Jei verslas yra nedidelis, nereikalauja didelių investicijų ir savininkas yra pasirengęs prisiimti neribotą atsakomybę, IĮ gali būti tinkamas pasirinkimas. Tačiau jei planuojama sparti plėtra, reikalingos didelės investicijos ir norima apriboti asmeninę atsakomybę, verta apsvarstyti kitas verslo formas, pavyzdžiui, UAB. Svarbu pabrėžti ir tai jog jeigu norima gauti įvairias Europos sąjungos ar kitas parama, dažnai individuali įmonė nėra tinkamas paraiškos teikėjas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Individualias įmones
Ar galiu dirbti kitoje įmonėje ir turėti individualią įmonę? Taip, galite. Įstatymai nedraudžia asmeniui dirbti pagal darbo sutartį ir tuo pačiu metu būti individualios įmonės savininku.
Ar galiu individualioje įmonėje įdarbinti kitus žmones? Taip, individuali įmonė gali samdyti darbuotojus. Svarbu laikytis visų darbo teisės aktų reikalavimų.
Ar galiu pakeisti individualios įmonės veiklos rūšį? Taip, galite. Reikia atnaujinti įmonės nuostatus ir pateikti pakeitimus Juridinių asmenų registrui.
Ar individuali įmonė gali gauti paramą? Priklauso nuo paramos teikėjo. Dauguma paramų, kurios yra skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, individualioms įmonėms dažniausiai nėra prieinamos, tačiau visada reikia žiūrėti į konkrečios paramos sąlygas, kurios gali skirtis.
Prieš priimant sprendimą dėl individualios įmonės steigimo, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir buhalteriais, kurie padės įvertinti visus privalumus ir trūkumus bei pasirinkti tinkamiausią veiklos formą.