Importo mokesčiai yra neatsiejama tarptautinės prekybos dalis. Kiekvienas asmuo ar įmonė, importuojanti prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių) į Lietuvą, susiduria su šiais mokesčiais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra importo mokesčiai, kokie jie būna, kaip jie apskaičiuojami ir kokios procedūros taikomos importuojant prekes. Taip pat paliesime svarbius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti nesklandumų ir papildomų išlaidų.
Kas yra importo mokesčiai?
Importo mokesčiai – tai valstybės nustatyti mokesčiai, taikomi prekėms, įvežamoms į šalies teritoriją iš kitų valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungos muitų teritorijai. Šie mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių ir yra skirti apsaugoti vidaus rinką, reguliuoti prekybos srautus bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Pagrindiniai importo mokesčių tipai
Importuojant prekes į Lietuvą, dažniausiai taikomi šie mokesčių tipai:
- Muitas. Tai mokestis, taikomas prekėms pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN). Muito tarifai skiriasi priklausomai nuo prekės tipo, kilmės šalies ir kitų faktorių. Muitų tarifus galima rasti TARIC duomenų bazėje.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21%, tačiau kai kurioms prekėms gali būti taikomi lengvatiniai 9% arba 5% PVM tarifai. Importo PVM apskaičiuojamas nuo prekės muitinės vertės, pridėjus muito mokestį ir kitas susijusias išlaidas (pvz., transportavimo, draudimo).
- Akcizas. Akcizas taikomas tik tam tikroms prekių grupėms, tokioms kaip alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, energetiniai produktai. Akcizų tarifai nustatomi atskirais teisės aktais.
- Antidempingo ir kompensaciniai muitai. Šie muitai taikomi rečiau ir yra skirti apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, kai prekės importuojamos dempingo kainomis arba yra subsidijuojamos eksportuojančios šalies vyriausybės.
Kaip apskaičiuojami importo mokesčiai?
Importo mokesčių apskaičiavimo pagrindas yra prekės muitinė vertė. Muitinė vertė – tai prekės vertė, nustatoma pagal tarptautinius prekybos sandorių vertinimo principus. Paprastai ji apima prekės kainą, transportavimo, draudimo, pakrovimo ir iškrovimo išlaidas iki ES išorinės sienos. Apskaičiavimo eiga paprastai yra tokia:
- Nustatoma prekės muitinė vertė.
- Pagal prekės KN kodą nustatomas muito tarifas.
- Apskaičiuojamas muitas (muitinė vertė * muito tarifas).
- Prie muitinės vertės pridedamas muitas ir kitos susijusios išlaidos.
- Nuo gautos sumos apskaičiuojamas PVM (jei taikomas).
- Jei prekė yra akcizinė, apskaičiuojamas akcizas.
Svarbu paminėti, kad muitinės vertės nustatymas gali būti sudėtingas procesas, ypač jei prekės kaina nėra aiškiai apibrėžta arba jei yra susijusių įmonių sandorių. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su muitinės specialistais.
Importo procedūros
Importo procedūros apima keletą etapų:
- Prekių deklaravimas muitinei. Importuotojas arba jo įgaliotas atstovas (muitinės tarpininkas) privalo pateikti muitinei importo deklaraciją. Deklaracijoje nurodomi duomenys apie prekes, jų vertę, kilmę, tarifinį klasifikavimą ir kitą reikalingą informaciją.
- Muitinis tikrinimas. Muitinė gali atlikti prekių dokumentų ir/arba fizinį patikrinimą, siekdama įsitikinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi ir ar prekės atitinka importo reikalavimus.
- Mokesčių sumokėjimas. Importuotojas privalo sumokėti apskaičiuotus importo mokesčius (muitą, PVM, akcizą) per nustatytą terminą.
- Prekių išleidimas į laisvą apyvartą. Sumokėjus mokesčius ir atlikus visus reikiamus formalumus, prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvos (ir visos ES) rinkoje.
Svarbūs aspektai ir patarimai
- Išankstinis pasiruošimas. Prieš importuojant prekes, rekomenduojama išsiaiškinti, kokie mokesčiai bus taikomi, kokie dokumentai reikalingi ir kokios procedūros turi būti atliktos. Tai padės išvengti netikėtumų ir užtikrinti sklandų importo procesą.
- Teisingas prekių klasifikavimas. Labai svarbu teisingai klasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN), nes nuo to priklauso muito tarifo dydis. Klaidingas klasifikavimas gali lemti neteisingą mokesčių apskaičiavimą ir baudas.
- Muitinės tarpininkų paslaugos. Jei importo procedūros atrodo sudėtingos, galima pasinaudoti muitinės tarpininkų paslaugomis. Muitinės tarpininkai yra profesionalai, turintys patirties ir žinių, reikalingų tvarkant muitinės formalumus.
- Kilmės dokumentai. Jei prekės importuojamos iš šalių, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, gali būti taikomi lengvatiniai muito tarifai arba muitas gali būti visai netaikomas. Tam reikia turėti prekės kilmę patvirtinančius dokumentus.
- Importo PVM atskaita. Jei importuotojas yra PVM mokėtojas, jis gali atskaityti importo PVM, sumokėtą muitinei, savo PVM deklaracijoje.
- Laikinasis prekių įvežimas. Tam tikrais atvejais (pvz., parodoms, remontui) prekės gali būti įvežamos laikinai, netaikant importo mokesčių arba taikant dalinį atleidimą nuo jų.
- Muitinės sandėliai. Muitinės sandėliai leidžia saugoti prekes, atidėjus mokesčių mokėjimą iki tol, kol prekės bus išleistos į laisvą apyvartą arba reeksportuotos.
- AEO statusas. Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo (AEO) statusas suteikia įmonėms tam tikrų supaprastinimų ir lengvatų, susijusių su muitinės procedūromis.
- Sekite teisės aktų pakeitimus. Muitų ir mokesčių teisės aktai nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti naujienas ir laiku prisitaikyti prie pokyčių.
Kur kreiptis dėl papildomos informacijos?
Išsamesnės informacijos apie importo mokesčius ir procedūras galima rasti Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje, taip pat kreipiantis į muitinės informacijos centrą ar konsultuojantis su muitinės tarpininkais. Svarbu suprasti, kad importo mokesčiai ir taisyklės gali skirtis priklausomai nuo konkrečių prekių ir aplinkybių, todėl visada rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų užtikrintas teisingas mokesčių apskaičiavimas ir sklandus importo procesas.