Vienkartinė pašalpa – tai finansinė parama, skiriama asmenims ar šeimoms, atsidūrusiems tam tikrose, įstatymų numatytose, situacijose. Ji nėra reguliari išmoka, o teikiama vieną kartą, siekiant padėti įveikti konkrečią finansinę naštą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokiais atvejais galima gauti vienkartinę pašalpą, kokie reikalavimai keliami pareiškėjams, kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti.
Kas gali pretenduoti į vienkartinę pašalpą?
Vienkartinės pašalpos skyrimo sąlygos ir dydžiai skiriasi priklausomai nuo konkrečios situacijos. Bendru atveju, teisę į vienkartinę pašalpą gali turėti asmenys, patyrę:
- Stichinę nelaimę ar gaisrą. Jei asmens ar šeimos turtas nukentėjo nuo gaisro, potvynio, audros ar kitos stichinės nelaimės, galima kreiptis dėl vienkartinės pašalpos, skirtos patirtiems nuostoliams bent iš dalies kompensuoti.
- Artimojo mirtį. Mirus šeimos nariui, artimiesiems gali būti skiriama vienkartinė laidojimo pašalpa. Jos dydis nustatytas įstatymais ir padeda padengti laidojimo išlaidas.
- Sunkų sveikatos sutrikimą ar ligą. Jei asmuo susiduria su sunkia liga ar sveikatos sutrikimu, dėl kurio patiria dideles gydymo ar slaugos išlaidas, jis gali turėti teisę į vienkartinę pašalpą.
- Nėštumą ir gimdymą. Moterys, laukiančios kūdikio ar neseniai pagimdžiusios, gali gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui.
- Kitas nenumatytas ir sunkiai finansiškai įveikiamas situacijas. Savivaldybės taip pat turi teisę skirti vienkartines pašalpas kitais, individualiais atvejais, kai asmuo ar šeima patiria didelius finansinius sunkumus ir negali savarankiškai jų įveikti. Pavyzdžiui, dėl sunkios materialinės padėties, nelaimingo atsitikimo, netekus darbo ir pan.
Vienkartinės pašalpos dydis
Vienkartinės pašalpos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, patirtus nuostolius, asmens ar šeimos pajamas ir kitus svarbius veiksnius. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, laidojimo pašalpos dydis, yra fiksuotas įstatymų. Kitais atvejais, savivaldybė, įvertinusi visas aplinkybes, nustato konkretų pašalpos dydį.
Nėra vieno fiksuoto maksimalaus ar minimalaus vienkartinės pašalpos dydžio. Sprendimą dėl pašalpos skyrimo ir jos dydžio priima atsakingos institucijos, atsižvelgdamos į galiojančius teisės aktus ir individualią situaciją.
Kur kreiptis dėl vienkartinės pašalpos?
Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo dažniausiai reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl laidojimo pašalpos, galima kreiptis tiesiogiai į „Sodrą”.
Svarbu žinoti, kad dėl įvairių vienkartinių pašalpų tipų gali reikėti kreiptis į skirtingas institucijas. Prieš kreipiantis, rekomenduojama pasidomėti konkrečios pašalpos skyrimo tvarka ir atsakinga institucija.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Dokumentų sąrašas, reikalingas norint gauti vienkartinę pašalpą, priklauso nuo pašalpos rūšies ir konkrečios situacijos. Tačiau dažniausiai reikalingi šie dokumentai:
- Prašymas. Jame reikia nurodyti savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą, kontaktinę informaciją, aplinkybes, dėl kurių prašoma pašalpos, ir pageidaujamą pašalpos dydį.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pasas, asmens tapatybės kortelė.
- Dokumentai, įrodantys susidariusią situaciją. Pavyzdžiui, pažyma iš policijos apie gaisrą, medicininiai dokumentai, mirties liudijimas, pažymos apie pajamas ir turtą ir kt.
- Banko sąskaitos numeris. Į kurią būtų pervedama pašalpa.
Priklausomai nuo situacijos, gali reikėti pateikti ir kitus dokumentus. Tikslų reikalingų dokumentų sąrašą pateiks institucija, į kurią kreipiatės dėl pašalpos.
Prašymo nagrinėjimo terminai
Pateiktas prašymas dėl vienkartinės pašalpos paprastai išnagrinėjamas per 1 mėnesį. Tačiau šis terminas gali skirtis priklausomai nuo institucijos ir konkrečios situacijos sudėtingumo. Jei prašymui išnagrinėti reikia papildomos informacijos ar dokumentų, terminas gali būti pratęstas.
Apie priimtą sprendimą dėl pašalpos skyrimo ar neskyrimo pareiškėjas informuojamas raštu arba kitu sutartu būdu.
Svarbūs patarimai
Veikite greitai. Kuo greičiau po įvykio, dėl kurio turite teisę į pašalpą, kreipsitės į atsakingą instituciją, tuo greičiau jūsų prašymas bus išnagrinėtas.
Surinkite visus reikiamus dokumentus. Prieš kreipdamiesi, įsitikinkite, kad turite visus reikalingus dokumentus. Tai pagreitins prašymo nagrinėjimo procesą.
Būkite sąžiningi. Teikdami prašymą, pateikite tik teisingą ir išsamią informaciją.
Nebijokite klausti. Jei turite klausimų ar neaiškumų, nedvejodami kreipkitės į savivaldybės socialinės paramos skyrių ar kitą atsakingą instituciją. Jie jums suteiks visą reikalingą informaciją.
Žinokite savo teises. Jei manote, kad jūsų prašymas buvo atmestas nepagrįstai, turite teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Kitos galimos paramos formos
Vienkartinė pašalpa – tai tik viena iš galimų socialinės paramos formų. Priklausomai nuo situacijos, galite turėti teisę ir į kitas išmokas ar lengvatas, pavyzdžiui, socialinę pašalpą, kompensacijas už būsto šildymą, išmokas vaikams ir kt. Verta pasidomėti visomis galimomis paramos formomis, kurios galėtų palengvinti jūsų finansinę padėtį.
Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio informacija. Tikslesnę ir detalesnę informaciją apie vienkartines pašalpas, jų skyrimo tvarką ir sąlygas, galite gauti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje, „Sodroje” ar kitose atsakingose institucijose.
Nepamirškite, kad socialinė parama yra skirta tam, kad padėtų žmonėms įveikti sunkius gyvenimo etapus. Nebijokite ja pasinaudoti, jei atsidūrėte situacijoje, kai jums reikalinga pagalba.