Juridinis asmuo – tai teisės subjektas, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tai abstrakti sąvoka, atskirianti organizaciją nuo ją sudarančių fizinių asmenų (savininkų, darbuotojų). Skirtingai nei fizinis asmuo (žmogus), juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas subjektas, veikiantis per savo valdymo organus.
Juridinio asmens požymiai
Juridinis asmuo turi keletą esminių požymių, kurie jį apibrėžia ir atskiria nuo kitų teisinių darinių:
- Organizacinis vieningumas. Juridinis asmuo yra organizuota struktūra, turinti aiškius valdymo organus, vidaus taisykles (pvz., įstatus), nustatančias jo veiklos tvarką.
- Atskirta turtinė atsakomybė. Juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių (akcininkų, savininkų) turto. Tai reiškia, kad juridinis asmuo už savo prievoles atsako tik savo turtu, o jo dalyviai paprastai neatsako už juridinio asmens įsipareigojimus (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., individualių įmonių atveju).
- Teisinis subjektiškumas. Juridinis asmuo gali savo vardu sudaryti sutartis, įgyti turtą, prisiimti įsipareigojimus, kreiptis į teismą ir būti jame atsakovu. Jis veikia kaip savarankiškas teisės subjektas, nepriklausomai nuo jį sudarančių fizinių asmenų.
- Nenutrūkstamas veikimas. Juridinio asmens veikla paprastai nesibaigia pasikeitus jo dalyviams ar valdymo organams (pvz., mirus akcininkui ar pasikeitus direktoriui). Jis veikia tol, kol nėra likviduojamas nustatyta tvarka.
- Pavadinimas. Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, pagal kurį jis yra identifikuojamas.
Juridinių asmenų rūšys
Lietuvoje juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Šis skirstymas remiasi tuo, kieno interesams tenkinti juridinis asmuo yra įsteigtas.
Viešieji juridiniai asmenys
Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimu ir yra skirti viešiesiems interesams tenkinti. Tai gali būti:
- Valstybės ir savivaldybių institucijos (ministerijos, departamentai, savivaldybių administracijos ir kt.).
- Valstybės ir savivaldybių įmonės.
- Viešosios įstaigos (ligoninės, mokyklos, muziejai ir kt.).
- Valstybiniai fondai.
Viešųjų juridinių asmenų veikla paprastai yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, o jų tikslas – teikti viešąsias paslaugas ar vykdyti kitas viešąsias funkcijas.Privatieji juridiniai asmenys
Privatieji juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų (fizinių ar juridinių) iniciatyva ir yra skirti privatiems interesams tenkinti. Dažniausiai tai yra komercinės veiklos subjektai, siekiantys pelno, tačiau gali būti ir ne pelno organizacijos. Pagrindinės privačiųjų juridinių asmenų formos Lietuvoje yra:
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Tai populiariausia juridinių asmenų forma Lietuvoje. UAB kapitalas yra padalintas į akcijas, o akcininkų atsakomybė yra ribota – jie už bendrovės prievoles atsako tik savo įnašu į bendrovės kapitalą.
- Akcinė bendrovė (AB). Ši forma dažniausiai naudojama didesnėms įmonėms, kurių akcijos gali būti platinamos viešai. Akcininkų atsakomybė taip pat yra ribota.
- Individuali įmonė (IĮ). Tai paprasčiausia juridinio asmens forma, kurios savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu (neribota atsakomybė).
- Mažoji bendrija (MB). Tai palyginti nauja juridinio asmens forma, skirta smulkiajam verslui. MB nariai už bendrijos prievoles neatsako savo turtu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
- Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB). Specifinė juridinio asmens forma, skirta žemės ūkio veiklai.
- Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas). Šios bendrovės steigiamos siekiant tenkinti savo narių ekonominius, socialinius ar kultūrinius poreikius.
- Visuomeninė organizacija. Nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija.
- Asociacija. Junginys, kuris atstovauja savo narių interesus.
- Labdaros ir paramos fondas. Fondas, kurio pagrindinė veikla yra teikti labdarą ir paramą.
Juridinio asmens steigimas
Juridinio asmens steigimo procesas priklauso nuo jo teisinės formos. Paprastai jis apima šiuos etapus:
- Steigimo dokumentų parengimas. Tai gali būti steigimo sutartis, steigimo aktas, įstatai ar kiti dokumentai, priklausomai nuo juridinio asmens formos.
- Pavadinimo pasirinkimas ir registravimas. Pavadinimas turi būti unikalus ir atitikti teisės aktų reikalavimus.
- Įstatinio kapitalo suformavimas (jei taikoma). Kai kurių juridinių asmenų formų (pvz., UAB, AB) steigimui reikalingas minimalus įstatinis kapitalas.
- Registravimas Juridinių asmenų registre. Pateikus visus reikiamus dokumentus ir sumokėjus nustatytus mokesčius, juridinis asmuo įregistruojamas Juridinių asmenų registre ir įgyja teisinį subjektiškumą.
Juridinio asmens valdymas
Juridinio asmens valdymas vykdomas per jo valdymo organus. Valdymo organų struktūra ir kompetencija priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Paprastai juridiniai asmenys turi:
- Dalyvių susirinkimą. Tai aukščiausias juridinio asmens valdymo organas, priimantis svarbiausius sprendimus (pvz., dėl įstatų keitimo, pelno paskirstymo, vadovo skyrimo).
- Vadovą. Tai vienasmenis valdymo organas (pvz., direktorius, valdybos pirmininkas), atsakingas už kasdienę juridinio asmens veiklą.
- Valdybą (jei taikoma). Kolegialus valdymo organas, atsakingas už strateginių sprendimų priėmimą ir vadovo veiklos priežiūrą.
- Stebėtojų tarybą (jei taikoma). Priežiūros organas.
Juridinio asmens pabaiga
Juridinis asmuo gali baigtis keliais būdais:
- Likvidavimu. Tai procesas, kurio metu nutraukiama juridinio asmens veikla, patenkinami kreditorių reikalavimai ir likęs turtas paskirstomas dalyviams. Likvidavimas gali būti savanoriškas (dalyvių sprendimu) arba priverstinis (teismo sprendimu).
- Reorganizavimu. Tai procesas, kurio metu keičiasi juridinio asmens teisinė forma arba jis jungiamas su kitu juridiniu asmeniu ar skaidomas į kelis juridinius asmenis.
- Bankrotu. Tai situacija, kai juridinis asmuo negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Bankroto procesas gali baigtis juridinio asmens likvidavimu arba restruktūrizavimu.
Apibendrinant, juridinis asmuo yra svarbi teisinė sąvoka, leidžianti organizacijoms veikti kaip savarankiškiems teisės subjektams. Įvairios juridinių asmenų formos suteikia galimybę pasirinkti tinkamiausią struktūrą, atitinkančią konkrečius veiklos tikslus ir poreikius.