Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dažniau vadinama tiesiog „Sodra“, yra kertinė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos institucija. Ji atsakinga už įvairių socialinio draudimo išmokų administravimą ir mokėjimą. Šios išmokos – tai finansinė pagalba gyventojams įvairiais gyvenimo atvejais: susirgus, netekus darbo, gimus vaikui, sulaukus pensinio amžiaus ar kitomis aplinkybėmis. Straipsnyje detaliai aptarsime, kokias išmokas moka „Sodra“, kas turi teisę jas gauti, kaip apskaičiuojami jų dydžiai ir kokia tvarka reikia kreiptis dėl šių išmokų.
Kas turi teisę gauti „Sodros“ išmokas?
Teisę gauti „Sodros“ išmokas turi asmenys, kurie yra apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jie patys arba už juos yra mokamos (arba buvo mokėtos) socialinio draudimo įmokos. Draudžiamųjų ratas yra gana platus:
- Dirbantys pagal darbo sutartis.
- Dirbantys savarankiškai (individuali veikla, verslo liudijimai, mažosios bendrijos nariai ir pan.).
- Valstybės tarnautojai.
- Ūkininkai ir jų partneriai.
- Tam tikrais atvejais – nedirbantys asmenys (pvz., motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys, asmenys, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, ir kt.).
- Asmenys gaunantys autorinį atlyginimą.
- Sportininkai ir menininkai.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienai išmokų rūšiai yra taikomi specifiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, norint gauti ligos išmoką, reikia turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą. Pensijoms taip pat taikomi stažo ir amžiaus reikalavimai. Todėl, prieš kreipiantis dėl išmokos, būtina pasidomėti konkrečiais reikalavimais.
Pagrindinės „Sodros“ išmokų rūšys
„Sodra“ administruoja ir moka šias pagrindines išmokų rūšis:
Ligos išmoka
Ligos išmoka mokama laikinai nedarbingam asmeniui dėl ligos ar traumos. Pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys (80-100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio), o nuo trečiosios dienos – „Sodra“ (62,06% kompensuojamojo uždarbio dydžio). Svarbu, kad nedarbingumo pažymėjimą išduotų gydytojas. Išmokos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų ir turimo socialinio draudimo stažo. Minimalus ligos socialinio draudimo stažas – 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius.
Motinystės išmoka
Motinystės išmoka mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Ji siekia 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio ir mokama už 126 kalendorines dienas (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo). Esant tam tikroms komplikacijoms, šis laikotarpis gali būti pratęstas. Minimalus motinystės socialinio draudimo stažas – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Tėvystės išmoka
Tėvystės išmoka mokama tėvui (įtėviui) po vaiko gimimo (įvaikinimo). Ji mokama 30 kalendorinių dienų ir siekia 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši išmoka nesiejama su darbo santykių nutraukimu. Minimalus tėvystės socialinio draudimo stažas – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Vaiko priežiūros išmoka
Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų (įtėvių, globėjų), kol vaikui sueis dveji metai. Yra du pasirinkimo variantai:
- Iki vaikui sueis vieneri metai: 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- Iki vaikui sueis dveji metai: pirmus metus – 54,31%, antrus metus – 31,03% kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Minimalus vaiko priežiūros socialinio draudimo stažas – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka mokama asmenims, kurie užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių ir atitinka kitas įstatyme nustatytas sąlygas. Išmokos dydis priklauso nuo turėto darbo užmokesčio ir nedarbo draudimo stažo, bet ji negali būti mažesnė nei minimali nedarbo išmoka ir didesnė nei maksimali.
Senatvės pensija
Senatvės pensija – tai periodinė išmoka, mokama asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir turintiems minimalų socialinio draudimo stažą (šiuo metu – 15 metų). Pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų (apskaitos vienetų skaičiaus). Yra galimybė gauti išankstinę senatvės pensiją, tačiau tam taikomos griežtesnės sąlygos.
Netekto darbingumo (invalidumo) pensija
Ši pensija mokama asmenims, kuriems nustatytas dalinis arba visiškas nedarbingumas. Pensijos dydis priklauso nuo netekto darbingumo procento, įgyto stažo ir turėtų draudžiamųjų pajamų.
Našlių ir našlaičių pensijos
Mirus apdraustajam asmeniui, teisę į našlių ir našlaičių pensijas gali turėti jo sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai). Šių pensijų dydis priklauso nuo mirusiojo asmens stažo, draudžiamųjų pajamų ir kitų faktorių.
Kaip kreiptis dėl „Sodros“ išmokų?
Dėl daugumos „Sodros“ išmokų galima kreiptis elektroniniu būdu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS). Taip pat galima kreiptis ir atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Kreipiantis reikia pateikti prašymą ir reikalingus dokumentus (pvz., asmens tapatybės dokumentą, nedarbingumo pažymėjimą, vaiko gimimo liudijimą ir kt.). Konkretus reikalingų dokumentų sąrašas priklauso nuo išmokos rūšies.
Išmokų apskaičiavimo principai
Daugumos „Sodros“ išmokų dydis yra apskaičiuojamas pagal kompensuojamąjį uždarbį. Tai yra vidutinės asmens draudžiamosios pajamos per tam tikrą laikotarpį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos. Skirtingoms išmokoms šis laikotarpis gali skirtis. Pavyzdžiui, ligos išmokos atveju imamas 12-os paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, laikotarpis. Nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio taikomas tam tikras procentas, kuris nustatytas įstatyme (pvz., ligos išmokai – 62,06%).
Svarbūs aspektai ir patarimai
- Sekite informaciją. Socialinio draudimo įstatymai ir tvarkos nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti aktualią informaciją „Sodros“ interneto svetainėje ar kituose oficialiuose šaltiniuose.
- Pasinaudokite skaičiuoklėmis. „Sodros“ svetainėje yra įvairių išmokų skaičiuoklių, kurios gali padėti preliminariai įvertinti galimos išmokos dydį.
- Konsultuokitės. Iškilus klausimams ar neaiškumams, visada galite kreiptis į „Sodros“ specialistus konsultacijos.
- Pateikite teisingus duomenis. Teikiant prašymą ir dokumentus, svarbu nurodyti tikslią ir teisingą informaciją, nes klaidingi duomenys gali lemti neteisingą išmokos apskaičiavimą ar net atsisakymą ją skirti.
- Laikykitės terminų. Svarbu laiku pateikti prašymus ir reikalingus dokumentus, nes praleidus nustatytus terminus, teisė į išmoką gali būti prarasta.
- Elektroninės paslaugos. Naudojantis „Sodros” elektroninėmis paslaugomis, galima ne tik pateikti prašymus, bet ir stebėti savo socialinio draudimo įmokų mokėjimą, įgytą stažą ir kitą svarbią informaciją.
- Kaupti pensijai papildomai. Nors „Sodra” užtikrina bazines socialines garantijas, verta pagalvoti ir apie papildomą kaupimą pensijai, pavyzdžiui, II ir III pakopos pensijų fonduose.
Apibendrinant, „Sodros“ išmokos yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, teikianti finansinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais. Norint pasinaudoti šiomis išmokomis, būtina žinoti savo teises, pareigas ir laikytis nustatytos tvarkos.