Netekus darbo, vienas iš svarbiausių klausimų, kylančių daugeliui žmonių, yra finansinis saugumas. Kiek mokės Užimtumo tarnyba (anksčiau vadinta Darbo birža)? Ar užteks gaunamos išmokos pragyvenimui? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokias išmokas gali gauti bedarbiai, kaip jos apskaičiuojamos ir kokios yra sąlygos joms gauti. Taip pat paliesime ir kitas su Užimtumo tarnyba susijusias finansinės paramos galimybes.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka: pagrindinė parama bedarbiams
Pagrindinė finansinė parama, kurią teikia Užimtumo tarnyba, yra nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau – nedarbo išmoka). Ši išmoka skirta asmenims, kurie neteko darbo ir atitinka tam tikras įstatyme numatytas sąlygas. Norint gauti nedarbo išmoką, būtina:
- Registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
- Būti atleistam iš darbo dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo valios (pvz., įmonės bankrotas, restruktūrizavimas, darbuotojų skaičiaus mažinimas). Išmoka taip pat mokama, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
- Aktyviai ieškotis darbo, bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais ir vykdyti individualų užimtumo veiklos planą.
Svarbu paminėti, kad nedarbo išmoka neskiriama, jei asmuo išėjo iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, buvo atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, arba jei asmuo gauna kitas socialines išmokas, tokias kaip senatvės ar netekto darbingumo pensija.
Kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka?
Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: buvusio asmens darbo užmokesčio ir turimo nedarbo socialinio draudimo stažo. Išmoka apskaičiuojama pagal sudėtingą formulę, tačiau bendras principas yra toks:
- Pastovioji dalis: Tai fiksuota suma, kurią nustato Vyriausybė. Ji yra vienoda visiems bedarbiams, nepriklausomai nuo jų buvusio atlyginimo ar stažo.
- Kintamoji dalis: Ši dalis priklauso nuo asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Ji apskaičiuojama kaip tam tikras procentas nuo šių pajamų, ir šis procentas mažėja bėgant nedarbo laikotarpiui. Pavyzdžiui, pirmuosius kelis mėnesius kintamoji dalis gali būti 50% buvusio vidutinio atlyginimo, vėliau – 40%, o dar vėliau – 30%.
Galutinė nedarbo išmoka yra pastoviosios ir kintamosios dalių suma. Tačiau yra nustatytos ir „lubos” – maksimali nedarbo išmoka negali viršyti tam tikros sumos, kurią periodiškai nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į vidutinį darbo užmokestį šalyje. Taip pat yra ir „grindys”- minimali išmoka.
Kiek laiko mokama nedarbo išmoka?
Nedarbo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo asmens turimo nedarbo socialinio draudimo stažo. Paprastai išmoka mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius. Tačiau, jei asmuo turi labai ilgą nedarbo socialinio draudimo stažą (pvz., 30 metų ir daugiau), išmokos mokėjimo trukmė gali būti pratęsta iki 12 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas anksčiau laiko, jei asmuo įsidarbina, pradeda gauti kitas socialines išmokas, atsisako bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba arba nesilaiko individualaus užimtumo veiklos plano.
Kitos išmokos ir paramos galimybės
Be nedarbo socialinio draudimo išmokos, Užimtumo tarnyba gali suteikti ir kitokią finansinę paramą:
- Parama mobilumui. Jei bedarbis susiranda darbą kitame mieste ar vietovėje ir dėl to patiria papildomų kelionės ar persikraustymo išlaidų, Užimtumo tarnyba gali kompensuoti dalį šių išlaidų.
- Parama darbo vietai steigti. Jei bedarbis nusprendžia pradėti savo verslą ir sukurti sau darbo vietą, jis gali gauti subsidiją darbo vietos įrengimui. Subsidijos dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant kuriamų darbo vietų skaičių ir verslo pobūdį.
- Parama mokymuisi ir kvalifikacijos kėlimui. Užimtumo tarnyba gali finansuoti bedarbių profesinį mokymą, perkvalifikavimą ar kvalifikacijos tobulinimą. Tai ypač aktualu tiems, kurių turima profesija nebėra paklausi darbo rinkoje.
- Įdarbinimas subsidijuojant. Užimtumo tarnyba gali mokėti subsidijas darbdaviams, kurie įdarbina tam tikras bedarbių grupes, pavyzdžiui, ilgalaikius bedarbius, jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis ar neįgaliuosius. Tai skatina darbdavius įdarbinti mažiau konkurencingus darbo rinkos dalyvius.
- Parama savarankiškam užimtumui. Asmenys, norintys pradėti smulkųjį verslą, bet neturintys pradinio kapitalo, gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ar kitos finansinės paramos.
Kaip kreiptis dėl išmokų?
Norint gauti nedarbo išmoką ar kitą paramą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į artimiausią Užimtumo tarnybos skyrių. Registracijos metu reikės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dokumentus, įrodančius darbo santykių nutraukimą, ir kitus reikalingus dokumentus, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Užimtumo tarnybos specialistai suteiks visą reikiamą informaciją ir padės užpildyti prašymus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti nedarbo išmoką, jei dirbau ne visą darbo dieną?
Taip, galite. Svarbiausia, kad atitiktumėte kitas sąlygas, įskaitant minimalų nedarbo socialinio draudimo stažą.
Ar galiu gauti nedarbo išmoką, jei esu individualios įmonės savininkas?
Paprastai ne. Individualių įmonių savininkai, nutraukę veiklą, neturi teisės į nedarbo išmoką. Išimtis taikoma kai kurioms specifinėms situacijoms, pvz., kai įmonė bankrutuoja.
Ką daryti, jei nesutinku su Užimtumo tarnybos sprendimu?
Turite teisę apskųsti Užimtumo tarnybos sprendimą aukštesnei institucijai – Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ar nedarbo išmoka apmokestinama?
Taip, nedarbo išmoka yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Ar galiu dirbti ir gauti nedarbo išmoką?
Jei pradedate dirbti pilnu etatu, nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas. Tačiau, jei dirbate ne visą darbo laiką ir jūsų pajamos neviršija nustatytos ribos, galite gauti dalinę nedarbo išmoką. Konkrečias sąlygas reikia aiškintis Užimtumo tarnyboje.
Apibendrinimas
Netekus darbo, Užimtumo tarnyba gali tapti svarbia finansine atrama. Nedarbo socialinio draudimo išmoka, nors ir neprilygsta buvusiam atlyginimui, padeda išgyventi sunkų laikotarpį, kol ieškoma naujo darbo. Be to, Užimtumo tarnyba siūlo ir kitas paramos formas – nuo kelionės išlaidų kompensavimo iki subsidijų verslo pradžiai. Svarbiausia – aktyviai ieškotis darbo, bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais ir nebijoti pasinaudoti siūloma pagalba.